Aprašymas
Skonio aprašymas. Gilios aukso spalvos. Kompleksiškas, vaisiškas aromatas: džiovinti vaisiai, abrikosų cukatos, apelsinų žievelės, geltonos gėlės, kaštainių žiedų medus, marzipanai, skrudinti riešutai. Koncentruotas, kompleksiškas, kartu švelnaus skonio. Tvariame poskonyje justi cukruoti vaisiai.
Derinimo su maistu rekomendacija: ragaukite šį vyną su įvairiais desertais, ypač dera su tradiciniais itališkais sausainiais (it. cantuccini).
Vyno gamyba: gaminamas iš rankomis skintų, kruopščiai atrinktų nepažeistų uogų kekių, kurios iki vasario mėnesio vytinamos vėdinamoje patalpoje.
Brandinimo statinėse trukmė: vynas 5 metus brandinamas ąžuolo statinėse, o vėliau mažiausiai 3 mėnesius butelyje.
Rekomenduojama patiekti: 16–18 °C temperatūros.
GAMINTOJO APRAŠYMAS
1475 metais našlė Monna Nera Bonaccorsi, kilmingos Florencijos šeimos atstovė, pastatė „Capezzana“ vyninės žemėje dvarą su devyniais ūkiniais pastatais, įskaitant nuosavą vyninę. Ji buvo pirmoji moteris vyndarė regione. Vėliau ši nuosavybė priklausė Biscotti šeimai giminystės ryšiais susijusiai su Medičiais, taip pat aristokratams Bourbon del Monte, Adimari Morelli, Franchetti bei Rothschild, kol galiausiai 1920 metais ją įsigijo Contini Bonacossi šeima, nūdienos vyno ūkio „Capezzana“ savininkai.
„Mums nepaprastai pasisekė. Paveldėjome vynuogynus iš kurių derliaus gaminamas vynas visais laikais pasižymėjo aukšta klase, ir vienintelė mūsų, paveldėtojų, užduotis – tęsti pradėtą darbą bei sukauptas žinias perduoti ateinančioms kartoms. O svarbiausia čia – pagarba žemei. Ekologinių vynuogininkystės principų taikymas yra esminis faktorius lemiantis tikrą, gryną, unikalų vyno skonį, dėl kurio Carmignano regionas jau 1716 metais kunigaikščio Cosimo III de Medici buvo paskelbtas vienu iš keturių geriausių Toskanoje. Išskirtinio Carmignano vyno skonio puoselėjimas yra tai, kas domina mus labiausiai. Ir nors 1932 metais Carmignano komunos vynai buvo prijungti prie Chianti komunos, vis dėlto 1975-aisiais mums pavyko išsikovoti savarankišką DOC (derliaus metus skaičiuojant nuo 1969 m.), o 1990 metais ir (derliaus metus skaičiuojant nuo 1988 m.) DOCG“. – Ugo Contini Bonacossi
